Astralinės kelionės. 04. Vibracijų kontrolė

Pasiekę vibracijų būklę, jūs gaunate į rankas kažką panašaus į kelionės siūlą. Jūsų tikslas – sąmoningai jį kontroliuoti. Tam reikia atidžiai vykdyti kai kurias rekomendacijas, žinoma, vykdyti palaipsniui ir numatyta tvarka.

Nėra jokių duomenų apie kenksmingą vibracijų poveikį protui ar kūnui, todėl Monro aprašo metodus, kurie gali labai praversti. Jie yra šimtų eksperimentų, per kuriuos jam teko veikti bandymų ir klaidų metodu, koncentratas.

Prisitaikymas ir pripratimas. Kažkuria prasme galima pasakyti, kad jums reikia išmokti jausti šią neįprastą būklę. Kai jus užplūs panašios į neskausmingą elektros iškrovą bangos, neišsigąskite ir nepulkite į paniką. Geriausia tuo metu nieko nesiimti. Ramiai gulėkite ir iš šalies jas tol stebėkite, kol jos pačios savaime užges. Paprastai tai trunka 5 minutes. Po kelių tokių bandymų jūs pradedate suprasti, kad srovė jūsų neužmuš. Stenkitės susilaikyti nuo konvulsinės kovos su jus apėmusiu paralyžiumi. Didžiulėmis valios pastangomis jūs galite prisiversti atsisėsti ir taip iš jo ištrūkti. Bet vėliau pasigailėsite – juk būtent dėl to ir buvo išeikvota tiek jėgų.

Manipuliavimas ir modeliavimas. Kai išsigebėjote iš baimės, galima pradėti šią būklę kontroliuoti. Pirmiausiai mintyse pertvarkykite vibracijas į ratą arba priverskite jas įeiti į savo galvą. Paskui mintyse perleiskite jas išilgai viso kūno iki kojų pirštų ir nuo jų – vėl į galvą. Pavarinėkite jas ritmiška banga po visą kūną – nuo galvos iki kojų pirštų ir atgal. Kai banga įgaus inerciją, leiskite jai savarankiškai judėti, kol ji pati savaime nenurims. Visas ciklas, nuo galvos iki kojų ir atgal, turi trukti maždaug 10 sekundžių – 5 aukštyn ir 5 žemyn. Pratinkitės tol, kol nepasieksite, kai vibruojanti banga atsiras po pirmos minties komandos ir tvirtai pulsuos tol, kol nurims.

Iki to laiko jūs turite pastebėti, jog vibracijos kartais būna smarkios: toks jausmas, tartum visą jūsų būtybę perkrato iki pat molekulių ar atomų. Tai gali pasirodyti truputį nemalonu ir sukelti jums norą jas „sušvelninti“. Tam reikia mintyse priversti vibracijas „pulsuoti“, kai jos bus dažnesnės. Jų pradinis dažnumas yra 27 virpesiai per sekundę (turima galvoje pačios vibracijos dažnumas, bet ne jos prasidėjimas nuo galvos iki kojų). Iš pradžių jos klauso komandos pulsuoti pamažu, vos pastebimai. Apie sėkmę galima kalbėti tik tuomet, kai vibracijos nebebus šiukščios ir trankios. Jeigu jums pavyko tvirtai sustiprinti šį rezultatą, jūs teisingame kelyje.
Labai svarbu išmokti valdyti greitėjimo procesą. Greitos vibracijos – sėkmingo atsiskyrimo nuo fizinio kūno prielaida. Kai jų dažnumas pasiekia tam tikrą ribą, greitėjimas prasideda automatiškai. Apskritai, vibracijos jaučiamos tik pačioje pradžioje. Jos ima greitėti visai kaip užvestas variklis, paskui taip pagreitėja, kad jokių vibracijų jūs jau nebejuntate. Šioje stadijoje sensorinis efektas pasireiškia šiluma ir švelniu dygčiojimu kūne. Tvirtas įgūdis pasiekti šį etapą liudija, kad jūs jau pasirengęs pirmiesiems eksperimentams – išeiti iš fizinio kūno. Čia pats laikas dar kartą perspėti. Peržengę šią ribą, jūs, ko gero, negalėsite pasukti atgal, nes įsitikinsite, jog gyvuoja kita realybė. Kaip tai paveiks jūsų psichiką, kasdienį gyvenimą, ateitį, jūsų pasaulėžiūrą – viskas priklausys tik nuo jūsų. Kartą „atsiskleidęs“ kitai realybei, jūs jau niekuomet, kad ir kaip besistengtumėte, negalėsite visiškai nuo jos „užsiskleisti“. Buitiniai reikalai gali laikinai ją užgošti, bet, būkite tikras, ji sugrįš pas jus. Jūs negalite visą laiką stovėti sargyboje, jums pabundant reikia truputį atsipalaiduoti, kai vibruojanti banga užplūs, jūsų neatsiklaususi. Žinoma, galima ją blokuoti, bet galų gale jūs pavargsite priešintis – ir štai jūs vėl skrendate.

Susiję įrašai:

Astralinės kelionės. 03. Vibracijų būsena

Šio efekto pasiekimas turi lemiamos reikšmės. Čia kalbama apie jos sukeliamus subjektyvius sensorinius pojūčius. Tačiau savaime to pasiekus dar nereiškia, jog galutinai tai pavyko. Tam reikia įveikti dar vieną svarbią kliūtį.
Kaip ten bebūtų, visos pateikiamos žinios kuo stropiausiai patikrintos eksperimentais. Bandymai buvo atliekami su keletu žmonių, kurie pasiekė teigiamų rezultatų.

Pasirengimas vibracijoms. Atsigulkite tokioje pozoje, kurioje jums lengviausia atsipalaiduoti, bet būtinai palei ašį šiaurė – pietūs, galva į magnetinio lauko pusę. Drabužiai neturi veržti. Kuo nors užsiklokite, kad būtų truputį šilčiau, negu jums įprasta. Nusiimkite visus papuošalus ir metalinius daiktus, liečiančius odą ar esančius arti. Įsitikinkite, kad rankos ir kaklas jau atsipalaidavę ir yra padėtyje, kurioje jie neužtirps. Užtemdikyte kambarį taip, kad užmerktos akys nematytų šviesos, bet nedarykite visiškos tamsos, nes tuomet neturėsite vizualinio atsiplėšimo taško.

Būtinos sąlygos. Labai svarbu, kad jums niekas netrukdytų – nei kieno nors fizinis įsikišimas, nei telefono skambučiai, nei kiti pašaliniai garsai. Nenusiteikite laikinam apribojimui. Eksperimentui skirtas laikas – sugaištas naudingai. Negailėkite jo ir atidėkite į šalį visus savo darbus, kurie galėtų jums trukdyti.
Visiškas atsipalaidavimas. Atsipalaiduokite pagal tą metodą, kurį laikote tinkamiausiu. Pasiekite D stadijos (arba jos ekvivalento) ir pasistenkite išlikti visiško atsipalaidavimo būsenoje, nesusiplnindami sąmoningos kontrolės. Išlaukę tiek laiko, kiek būtina įsitikinti, jog jums tai pavyko, mintyse kartokite: „Aš sąmoningai suvoksiu ir prisiimsiu viską, kas man atsitiks per šią relaksaciją. Sugrįžęs į visišką budėjimą, aš su visomis smulmenomis išlaikysiu atmintyje tik tai, kas palanku mano fizinei ir dvasinei būklei“. Pakartokite tai mintyse 5 kartus. Paskui pradėkite kvėpuoti pusiau atvira burna.

Vibracijos bangų generavimas. Kvėpuodami pusiau pravira burna, užmerktomis akimis koncentrukotės į tamsą. Iš pradžių žiūrėkite į tamsą – į tašką, nutolusį per 1 pėdą nuo kaktos. Paskui atitraukite koncentracijos tašką už 3 pėdų nuo kaktos, vėliau už 6. Iš tos padėties perkelkite dėmesį 90 laipsnių išilgai linijos, lygiagrečios kūno ašiai taip, kad jis būtų virš galvos. Ieškokite vibracijų toje vietoje. Kai surasite, mintyse patraukite jas atgal, sau į galvą.

Jis taip praneš apie save: kažkas, tarsi putojanti, ritmingai pulsuojanti ugnies kibirkščių banga, kriokdama pliūptels jums į galvą. Iš ten ji pasklis po visą kūną, padariusį jį nelankstų ir nejudantį.

Kai įsisavinsite šį procesą, nebūtina kiekvieną kartą kartoti visą procedūrą. Kad prasidėtų vibracijos, reikia tik pagalvoti apie jas, būnant atsipalaidavimo būsenos. Atsiranda sąlyginis refleksas, veikiantis kiekvieną kartą, kai tai būtina. Išsyk išmokti naudotis šiuo metodu nepavyks. Kad pasisektų, reikia pastangų. Kuo daugiau mėginimų, tuo didesnė tikimybė pasiekti teigiamų rezultatų. Tačiau vienkartinė sėkmė dar negarantuoja bet kada panorėjus patekti vibracijos būklėn. Yra daug šalutinių momentų, kuriuos dar reikia išsiaiškinti ir išanalizuoti. Kaip ten bebūtų, šis būdas gana dažnai pavyksta, kad būtų vertas rimto tyrimo.

Susiję įrašai:

Astralinės kelionės. 02. Atsipalaidavimas

Gebėjimas atsipalaiduoti – pirmoji parengiamoji sąlyga, o galbūt jau pirmas žingsnis. Atsipalaiduojama sąmoningai ir relaksacija turi būti tiek fizinė, tiek mentalinė, kurios būtina sąlyga yra atitrūkti nuo laiko diktato. Nereikia skubėti. Jokie būsimieji susitikimai ar reikalai neturi atitraukti dėmesio ir minčių sumaišties. Mažiausias nekantrumas gali iš karto užkirsti visus kelius į sėkmę.
Yra daug tokio tipo atsipaidavimo metodikų ir joms nusšviesti skirta nemažai gerų knygų. Pasirinkite tokį metodą, kuris jums geriausiai tinka. Yra trys gana efektyvios bendros kryptys, iš kurių dvi gali būti panaudotos jūsų tikslams.

Autohipnozė. Daugelyje knygų šis metodas aiškinamas įvairiai. Pasirinkite tą, kuris jums atrodo tinkamesnis. Efektyviausias ir greičiausias būdas-išmokti autohipnozės pas prityrusį hipnotizuotoją. Jis gali jums suteikti posthipnozinę nuorodą, duodančią greičiausią rezultatą. Tačiau būkite atsargūs pasirinkdami mokytoją. Rimtų praktikų maža, o diletantų – daugybė. Efektyviam atsipalaidavimui gali būti panaudotos ir kai kurios meditacijos formos.

Mieguista būklė. Tai, ko gero, lengviausias ir natūraliausias būdas, paprastai vienu metu atpalaiduojantis tiek kūną, tiek ir protą. Sunku tik išlikti ant labai siauros ribos tarp miego ir visiško nepasidavimo miegui. Labai dažnai žmogus tiesiog užmiega, ir tuo baigiasi visas eksperimentas.

Treniruojantis galima visiškai išlaikyti sąmonę, priartėjant prie ribinės būklės, joje pačioje ir už jos ribų, iki bus pasiektas norimas tikslas. To galima išmokti tik praktikoje. O metodika tokia. Pirmiausia, reikia atsigulti tik pavargus ir mieguistos būsenos. Kai pradėsite atsipalaiduoti ir įmigti, pasistenkite užmergtomis akimis išlaikyti savo mentalinį dėmesį į ką nors, į ką pageidaujate. Jeigu jūs išmokote atsitraukęs būti mieguistos būsenos ir neužmigti, vadinasi, jūs praėjote pirmąjį etapą. Čia reikia pastebėti, jog daug kartų įmigti sąmonės gilinimo procese – visiškai normalu. Per vieną naktį rezultatų nepasieksite. Jūs suprasite, kad pasisekė tuomet, kai jums bus nuobodu ir panorėsite kažko daugiau.
Jeigu, mėgindamas išlikti mieguistos būsenos, jūs nervinatės, tai irgi normali reakcija. Sąmoningas protas, priverstas atiduoti dalį jo turimos valdžios budėjimo metu, tokiu būdu piktinasi. Kai tai atsitinka, nutraukite atsipalaidavimą, atsikelkite, pavaikščiokite, padaryite kokius nors pratimus, o paskui vėl atsigulkite. Jeigu ir pot to nervingumas nepraeina, užmikite. Pabandykite kitą sykį, jeigu dabar jūs tiesiog neturite noro.

Jeigu „užsifiksavę“ šioje būklėje, jūs ūmai prarandate mintį, į kurią buvote susikoncentravęs, ir pastebite, jog galvojate apie kažką kita, tai reiškia, kad jūs jau pasirengęs įvykdyti A sąlygą.

Įvykdęs A sąlygą, tai yra, išmokęs ramiai atsipalaiduoti ir būti mieguistoje būklėje, sukoncentravęs protą į vieną vienintelę mintį, jūs jau pasirengęs kitam etapui. B sąlyga panaši į A sąlygą, skirtumas tarp jų – koncentracijos pašalinime. Apie nieką negalvokite, bet išlaikykite pusiausvyrą tarp budėjimo ir miego. Tiesiog žiūrėkite užmerktomis akimis į tamsą priešais save. Daugiau nieko nedarykite. Kai kelis kartus atliksite šį pratimą, gali pasireikšti haliucinacijos – „įsivaizduojami paveikslai“ arba įvairių tipų šviesos. Jos, atrodo, neturi ypatingos reikšmės ir, matyt, yra nervinės įtampos mažėjimo pasekmė. Monro prisimena, kai kartą norėjo pasiekti šią būseną poto, kai kelias valandas iš eilės žiūrėjo televizijos laidą apie futbolo mačą ir prieš akis visą laiką šmėžavo futbolininkai, kovojantys dėl kamuolio, bėgantys, pasuojantys ir pan. Praėjo ne mažiau kaip pusvalandis, kol tie vaizdai neišnyko. Įsivaizduojamų paveikslų turinys, matyt, priklauso nuo to, į ką jūs prieš tai buvote 8 ar 10 valandų susikoncentravęs. Kuo intensyvesnė koncentracija, tuo daigiau laiko prireiks įspūdžiams pašalinti.

B sąlyga įvykdyta, jei poto, kai visi įspūdžiai išnyko, jūs išmokote atsitraukęs gulėti, nejausdamas nerimo ir nematydamas nieko, išskyrus tamsą.
C sąlyga – sistemingas sąmonės, esančios B būklėje, pagilinimas, kurį realizuoti galima atsargiai silpninant didelį prisirišimą prie mieguistumo būklės ribos ir su kiekvienu pratimu grimzti vis giliau ir giliau. „Nusileisdamas žemyn“ iki tam tikro lygio ir pagal norą grįždamas atgal, jūs laikui bėgant išmoksite nustatyti sąmonės pagilinimo mastą. Indikatorius – vienas po kito atjungti sensoriniai mechanizmai. Pirmasis, matyt, išnyksta jutimas: jūs tarsi nejaučiate savo kūno nė vienoje jo dalyje. Po to netrukus dingsta uoslė ir skonis. Toliau netenkama klausos. Paskiausiai prapuola regėjimas. Kartais atvirkščiai: iš pradžių regėjimas, poto klausa. Monro mano, jog regėjimas dingsta paskutinis todėl, kad šiam pratimui būtina vizualinė paradigma- net tamsoje.

D sąlyga – tai C sąlygos realizavimas tuo atveju, kai pratimų pradžioje tyrėjas jautėsi ne pavargęs ir mieguistas, bet, atvirkščiai, pailsėjęs ir pilnas jėgų. Tai labai svarbu ir visai ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Įeiti į relaksacijos būklę budriu ir labai energingu – tikra garantija, jog pavyks išsaugoti sąmoningą kontrolę. Šį pratimą geriausiai pradėti išsyk po miego – nakties ar trumpos dienos. Pradėkite anksčiau, negu spėjote fiziškai pajudėti patale, kol kūnas dar suglebęs, o protas itin budrus. Prieš miegą negerkite daug skysčių, kad nereikėtų tuoj pabudus tuštinti šlapimo puslės.

Preparatų vartojimas. Nė vienas iš prieinamų preparatų, sukeliančių relaksaciją, matyt, netinka.
Monro išmėgino visus būdus, bet nuo atsipalaidavimo vaistų pagalba jau pačioje pradžioje atsisakė, nes vaistai labai riboja sąmoningą kontrolę ir iškraipo suvokimą. Dirbdamas su autohipnoze, jis naudojo specialius magnetofono įrašus su hipnotizavimo indukcija. Jie pasirodė esą labai naudingi ir efektyvūs. Daugiausiai Monro naudojo mieguistos būklės metodiką. Kai kam ji atrodo sudėtinga, bet jam tai natūraliausias metodas.

Susiję įrašai:

Astralinės kelionės. 01. Baimės nugalėjimas

Pasiekę vibracijų būklę, jūs gaunate į rankas kažką panašaus į kelionės siūlą. Jūsų tikslas – sąmoningai jį kontroliuoti. Tam reikia atidžiai vykdyti kai kurias rekomendacijas, žinoma, vykdyti palaipsniui ir numatyta tvarka.

Nėra jokių duomenų apie kenksmingą vibracijų poveikį protui ar kūnui, todėl Monro aprašo metodus, kurie gali labai praversti. Jie yra šimtų eksperimentų, per kuriuos jam teko veikti bandymų ir klaidų metodu, koncentratas.

Prisitaikymas ir pripratimas. Kažkuria prasme galima pasakyti, kad jums reikia išmokti jausti šią neįprastą būklę. Kai jus užplūs panašios į neskausmingą elektros iškrovą bangos, neišsigąskite ir nepulkite į paniką. Geriausia tuo metu nieko nesiimti. Ramiai gulėkite ir iš šalies jas tol stebėkite, kol jos pačios savaime užges. Paprastai tai trunka 5 minutes. Po kelių tokių bandymų jūs pradedate suprasti, kad srovė jūsų neužmuš. Stenkitės susilaikyti nuo konvulsinės kovos su jus apėmusiu paralyžiumi. Didžiulėmis valios pastangomis jūs galite prisiversti atsisėsti ir taip iš jo ištrūkti. Bet vėliau pasigailėsite – juk būtent dėl to ir buvo išeikvota tiek jėgų.

Manipuliavimas ir modeliavimas. Kai išsigebėjote iš baimės, galima pradėti šią būklę kontroliuoti. Pirmiausiai mintyse pertvarkykite vibracijas į ratą arba priverskite jas įeiti į savo galvą. Paskui mintyse perleiskite jas išilgai viso kūno iki kojų pirštų ir nuo jų – vėl į galvą. Pavarinėkite jas ritmiška banga po visą kūną – nuo galvos iki kojų pirštų ir atgal. Kai banga įgaus inerciją, leiskite jai savarankiškai judėti, kol ji pati savaime nenurims. Visas ciklas, nuo galvos iki kojų ir atgal, turi trukti maždaug 10 sekundžių – 5 aukštyn ir 5 žemyn. Pratinkitės tol, kol nepasieksite, kai vibruojanti banga atsiras po pirmos minties komandos ir tvirtai pulsuos tol, kol nurims.

Iki to laiko jūs turite pastebėti, jog vibracijos kartais būna smarkios: toks jausmas, tartum visą jūsų būtybę perkrato iki pat molekulių ar atomų. Tai gali pasirodyti truputį nemalonu ir sukelti jums norą jas „sušvelninti“. Tam reikia mintyse priversti vibracijas „pulsuoti“, kai jos bus dažnesnės. Jų pradinis dažnumas yra 27 virpesiai per sekundę (turima galvoje pačios vibracijos dažnumas, bet ne jos prasidėjimas nuo galvos iki kojų). Iš pradžių jos klauso komandos pulsuoti pamažu, vos pastebimai. Apie sėkmę galima kalbėti tik tuomet, kai vibracijos nebebus šiukščios ir trankios. Jeigu jums pavyko tvirtai sustiprinti šį rezultatą, jūs teisingame kelyje.
Labai svarbu išmokti valdyti greitėjimo procesą. Greitos vibracijos – sėkmingo atsiskyrimo nuo fizinio kūno prielaida. Kai jų dažnumas pasiekia tam tikrą ribą, greitėjimas prasideda automatiškai. Apskritai, vibracijos jaučiamos tik pačioje pradžioje. Jos ima greitėti visai kaip užvestas variklis, paskui taip pagreitėja, kad jokių vibracijų jūs jau nebejuntate. Šioje stadijoje sensorinis efektas pasireiškia šiluma ir švelniu dygčiojimu kūne. Tvirtas įgūdis pasiekti šį etapą liudija, kad jūs jau pasirengęs pirmiesiems eksperimentams – išeiti iš fizinio kūno. Čia pats laikas dar kartą perspėti. Peržengę šią ribą, jūs, ko gero, negalėsite pasukti atgal, nes įsitikinsite, jog gyvuoja kita realybė. Kaip tai paveiks jūsų psichiką, kasdienį gyvenimą, ateitį, jūsų pasaulėžiūrą – viskas priklausys tik nuo jūsų. Kartą „atsiskleidęs“ kitai realybei, jūs jau niekuomet, kad ir kaip besistengtumėte, negalėsite visiškai nuo jos „užsiskleisti“. Buitiniai reikalai gali laikinai ją užgošti, bet, būkite tikras, ji sugrįš pas jus. Jūs negalite visą laiką stovėti sargyboje, jums pabundant reikia truputį atsipalaiduoti, kai vibruojanti banga užplūs, jūsų neatsiklaususi. Žinoma, galima ją blokuoti, bet galų gale jūs pavargsite priešintis – ir štai jūs vėl skrendate.

Susiję įrašai: