Seksualinės mažumos Lietuvos visuomenėje

Viktorija Jonikova

Seksualinės mažumos Lietuvos visuomenėje

„Mes esame visur, tačiau kartu ir niekur“ – ši citata iš pokalbio su gėjumi tiksliai apibūdina seksualinių mažumų padėtį. Manoma, kad pasaulyje yra nuo 5 % ik 10 % homoseksualistų, tačiau nustatyti tikslų šiai mažumai priklausančių žmonių skaičių yra labai sunku – daugelis homoseksualistų uoliai slepia savo seksualinę orientaciją.

mazum_l1.gif (3133 bytes)Kaip Lietuvoje seksualinių mažumų atstovai palaiko ryšius, keičiasi informacija? Šiuo metu pastovaus susitikimų klubo nėra. Susitikimo vietos – dažniausiai barai ir kavinės – nuolat keičiasi, nes gėjai ir lesbietės priversti juos nuomotis. Istorinė seksualinių mažumų susitikimo vieta – klubas „Amsterdamas“, atidarytas 1993 m. gruodžio mėn. Tiesa, gėjų susibūrimai vykdavo ir anksčiau, tačiau juose dalyvaudavo labai nedaug žmonių.

1995 metais Lietuvos gėjai išėjo iš pogrindžio. Vilniuje jie nuomojo patalpas, kur veikė oficiali gėjų kavinė (dėl mažos apyvartos 1996 metais ji buvo uždaryta). Į Vilniaus gėjų kavines seksualinių mažumų atstovai atvažiuoja iš visos Lietuvos, jose apsilanko ir lesbietės, ir heteroseksualūs jų draugai. Turtingesni gėjai pasilinksminti su savo likimo broliais vyksta į užsienio klubus, nes nenori rizikuoti savo karjeromis.

Nuo 1993 metų 1000 egzempliorių tiražu pradėtas platinti žurnalas gėjams „Naglis“ – iš pradžių jis buvo platinamas be jokių apribojimų, vėliau, suteikus erotinio žurnalo statusą, tik sekso reikmenų parduotuvėse. Patys gėjai tokią įvykių raidą traktavo kaip bandymą susidoroti su „nepageidaujamų gėjų nepageidaujama spauda“. Nuo 1994-ųjų kelis metus tik tarp gėjų ir lesbiečių buvo platinamas leidinys „Amsterdamas“, konspiracijos tikslais savo skaitytojus pasiekdavęs užklijuotame voke. Nuo 1994 metų pradėtas leisti ir Lietuvos gėjų lygai priklausantis laikraštis „LGL žinios“, kurio tematika apima Lietuvos gėjų visuomeninės bei teisinės padėties įvertinimą bei naujausias žinias iš pasaulinės gėjų klausimų teisėtvarkos.

Seksualinių mažumų teisėsaugos įvertinimas

Balsų dauguma priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje atsisakyta „pritarti bet kokios šalies, kurios įstatymai arba įgyvendinama politika diskriminuoja gėjų ir lesbiečių teises“, priėmimui į Europos Sąjungą. Joje reiškiamas susirūpinimas dėl homoseksualistų padėties Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į faktą, kad minėtų valstybių teisės aktuose nurodytas skirtingas minimalus amžius, nuo kurio leidžiama heteroseksualinės ir homoseksualinės orientacijos žmonėms lytiškai santykiauti.

„Lietuvoje seksualinės mažumos yra diskriminuojamos“, – teigia LGL valdybos pirmininkas Vl. Simonka. Pasitaiko nemažai atvejų, kai dėl savo seksualinės orientacijos žmonės atleidžiami iš darbo, tačiau įrodyti tikrąsias atleidimo priežastis dažnai yra labai sunku. Lietuvos valdžia nereaguoja į seksualinių mažumų atstovų reikalavimus, kad naujame Baudžiamojo kodekso projekte būtų įtraukta nuostata dėl bausmės už diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos – šalia tautinio, etninio, rasinio ir religinio diskriminavimo.

Lietuvos teisingumo viceministro G. Švedo paaiškinime Seimo Europos reikalų komitetui pripažįstama, kad Lietuvos Baudžiamajame kodekse yra nuostata, jog legalūs lytiniai gėjų santykiai leidžiami nuo 18 m., o heteroseksualūs lytiniai santykiai – ir tarp jaunesnių nei 18 m. lytiškai subrendusių asmenų. „Tokią nuostatą kritikuoja ir Lietuvos teisininkai, teigdami, kad lytinės aistros patenkinimas tarp lytiškai subrendusių vyrų negali būti pripažįstamas nusikaltimu, nes tokiu atveju nepažeidžiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei neliečiamumas“. Naujojo Baudžiamojo kodekso projekte šios diskriminacinės nuostatos nėra. Be to, G. Švedas paneigė pareiškimus, kad naujajame Baudžiamajame kodekse nenumatyta atsakomybė už seksualinę diskriminaciją: „Projekte įrašyta nuostata, kad baudžiami asmenys, kurie viešai tyčiojasi, niekina ar kitaip diskriminuoja už priklausomybę etninėms, tautinėms, religinėms, rasinėms ar kitoms gyventojų grupėms. Sąvoka „kitos gyventojų grupės“ apima ir priklausomybę seksualinėms mažumoms. Tai visiškai atitinka Europos standartus.“ Tačiau tai galutinai nepatenkina nei Lietuvos, nei pasaulio seksualinių mažumų.

Sekualinių mažumų teisėmis Lietuvoje domisi ne tik Europos Parlamentas, bet ir JAV Kongresas, kuris kasmet rašo apie žmogaus teisių apsaugą pasaulyje. Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos gėjų diskriminacija įteisinta Baudžiamajame kodekse ir dar kartą bus įteisinta naujame Šeimos kodekse, kurio vienas straipsnis skelbia, kad vienalytės santuokos šalyje draudžiamos.

Seksualinių mažumų organizacijos

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi nevyriausybinės seksualinių mažumų organizacijos bei Sąjūdis už seksualinę lygybę (apie šį Sąjūdį išsamesnių duomenų nerasta, išskyrus tai, kad jis įregistruotas 1996 02 15).

  • „Sappho“ – Lietuvos lesbiečių lyga, Teisingumo ministerijoje įregistruota 1995 m. spalio mėn. Lesbiečių teigimu, jas sujungęs visiškas izoliacijos ir neteisybės jausmas, su kuriuo jos susiduria gyvenime. Visi turintys suprasti, kad tai nėra pavienių moterų, bet moterų grupės su tam tikra seksualine orientacija, problema. Svarbiausias organizacijos tikslas – savitarpio supratimo paieška. Organzacija palaiko artimus ryšius su kitų šalių lesbiečių organizacijomis, planuoja atidaryti filialus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.
  • LGL – Lietuvos gėjų lyga, visuomeninė respublikinė organizacija, įregistruota 1995 kovo mėn. LGL tęsia veiklą, kurią pradėjo „Amsterdamo“ klubas. Anot jos vadovų, lyga bandys duoti atkirtį teisinei, socialinei ir kultūrinei gėjų ir kitų seksualinių mažumų diskriminacijai. Planuojama rengti antidiskriminacinių įstatymų projektus, užsiimti plačia kultūrine ir pramogine veikla.

Seksualinių mažumų tematika periodikoje

mazum_l2.gif (3391 bytes)

Apžvelgiant 1994-1995 m. tematiką Lietuvos periodikoje, galima pasakyti, kad publikacijų šia tema nėra daug (61). Intensyvesnis tematikos dažnis pastebimas nuo 1998 m.; beveik toks pat aukštas jis išlieka ir 1999 m. (1 lent. ir 2; 3 grafikai). Seksualinių mažumų tematikos dažnio kaita rodo, kad visą laikotarpį publikacijų, nors ir netolygiai, daugėjo.

Daugiausiai publikacijų šia tema publikuota (39 % ) „Lietuvos ryte“. Antrasis, žymiai atsiliekantis nuo „Lietuvos ryto“ leidinys – „Laikinoji sostinė“ (8 % ).

Kokiais aspektais periodikoje nušviečiamos seksualinės mažumos? Pirmiausia reikia pastebėti, kad periodikoje pateikiama tematika yra labai „vyriška“ – gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei lesbiečių (atitinkamai 26 % ir 8 %). Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos apibendrintai – „gėjai“. Daugelyje publikacijų apie homoseksualumą kalbama apskritai: jo prigimtį, genetinius tyrimus ir pan. (37 % ). Net 16 % publikacijų tema yra seksualinių mažumų teisės ir su jomis susijusi problematika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Kaip pastebi patys gėjai ir lesbietės, kuo daugiau apie save viešai kalba aktyviausi gėjai, tuo labiau pradeda slėptis kita homoseksualų dalis. Tačiau jei homoseksualai nesutinka išeiti iš pogrindžio, jie negali kaltinti visuomenės netolerantiškumu. 1997 metais atlikto pasaulinio lyginamojo žmonių vertybių tyrimo, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Kultūros ir meno instituto mokslininkai, rezultatai parodė, kad nuo Vakarų Europos gyventojų lietuviai ypač aiškiai skiriasi savo požiūriu į homoseksualumą. 1991 m. homoseksualumo pateisinimo rodiklis Lietuvoje buvo žemiausias Europoje – 1,3 (šiuo metu pakilo iki 1,86). Nepasitikėjimas ir homoseksualistus liečiantys stereotipai mūsų visuomenėje buvo formuojami apie 50 metų, ir tik viešumas (parodantis, kad jie nėra, kaip įprasta manyti, tvirkinantys mažamečius bei neadekvačiai savo lyčiai atrodantys iškrypėliai, o paprasti žmonės) bei seksualinis švietimas (juk Lietuvoje ne tik homoseksualumo, bet ir heteroseksualumo temos yra tabu) padės po truputį naikinti įsigalėjusius stereotipus.